Marija S., 36 metai
Mano staigi ir netikėta asmeninė patirtis su tromboze įvyko prieš 5 mėnesius. Iki to laiko nepriklausiau trombozės rizikos grupei ir iki jos atsiradimo neturėjau jokių sveikatos nusiskundimų. Tiesiog vieną rytą, be jokios akivaizdžios priežasties (traumos nepatyriau, nieko neįprasta nedariau), sutino visa dešinioji ranka, pakito jos spalva. Rankos būklei nė kiek negerėjant, po savaitės kreipiausi į kraujagyslių specialistą, kuris po atlikto kraujagyslių ištyrimo ultragarsu diagnozavo poraktinės venos trombozę – Paget Schrotter sindromą. Aptiktas kraujo krešulys buvo maždaug 5 cm ilgio, per visą venos spindį. Nedelsiant buvo paskirtas gydymas geriamais antikoaguliantais, tačiau per tam tikrą laiką nepasiekus reikiamos koncentracijos kraujyje, jie buvo pakeisti į paodį leidžiamomis injekcijomis (pradžioje 1 kartą, o vėliau net 2 kartus per dieną). Gydymo metu buvo rekomenduota dėvėti kompresinę spaudžiančią rankovę, vartoti kuo daugiau skysčių, vengti karščio, pirčių, didelio fizinio krūvio, ilgai trunkančių statinių kūno padėčių, susikurti kiek įmanoma ergonomiškesnę darbo aplinką. Visą ūmios trombozės laikotarpį stengiausi gyventi įprastiniu ritmu – ir toliau dirbau, judėjau, tik daugiau negu paprastai gėriau vandens, vengiau didesnio fizinio krūvio reikalaujančių darbų, nebelankiau aerobikos treniruočių. Po dviejų mėnesių trukusio gydymo, trombas ištirpo, profilaktiškai tris mėnesius turėjau vartoti aspiriną. Išliekamuosius sutrikusios kraujotakos reiškinius rankoje vis dar jaučiu – ji greičiau pavargsta, dažniau paskausta, spalva šiek tiek pakitusi, tam tikrų judesių ir pratimų negaliu arba baiminuosi atlikti. Pagrindinė trombozės atsiradimo priežastis mano atveju kol kas lieka neaiški, atliekami tolimesni tyrimai jai nustatyti.
Kitos naujienos