Algimantas, 56 metai
Sveiki, noriu pasidalinti savo istorija. Galbūt ji kažką privers susimąstyti. Man 56-eri, dirbau statybose darbininku. Kuo negaliu pasigirti, tai kad rūkiau nuo 16 metų, o pastaruoju metu net po pusantro pakelio kasdien. Niekada skausmais krūtinėje nesiskundžiau, juo labiau nesimatavau kraujo spaudimo.
Vieną dieną darbo metu staiga pajutau stiprų skausmą už krūtinkaulio. Jis plito į kairę ranką, nugarą, žandikaulį. Pradėjo pilti šaltas prakaitas. Kai nejudėdavau, skausmas praeidavo. Pagalvojau, kad nieko rimto, todėl į medikus nesikreipiau. Tačiau kitą dieną skausmai pasikartojo, buvo žymiai intensyvesni, vargino silpnumas. Tačiau vėl niekur nesikreipiau ir ėjau į darbą nors jaučiausi blogai. Vos pajudėdavau – pajusdavau plėšiantį skausmą krūtinės srityje, išpildavo šaltas prakaitas. Matydami, kaip blogai jaučiuosi, bendradarbiai tiesiogine ta žodžio prasme išvarė mane namo.
Tą pačia dieną apsilankiau pas gydytoją. Poliklinikoje atlikus elektrokardiogramą buvo diagnozuotas miokardo infarktas. Man iškvietė greitąją ir nuvežė ligoninę, skubiai atliko širdies kraujagyslių zondavimą.
Ligoninėje jaučiausi gerai, skausmai krūtinėje nesikartojo. Kartais atsirasdavo dusulys, silpnumas. Tačiau blogiausia, kad net ir gulėdamas ligoninėje nesugebėjau atsikratyti savo žalingo įpročio – rūkymo. Kiekvieną rytą eidavau parūkyti ir vienas rytas buvo lemtingas – rūkydamas praradau sąmonę. Anot gydytojų, įvyko skilvelių virpėjimas. Ačiū medikams, kad jie itin greitai sureagavo. Jų terminais kalbant, buvau sėkmingai defibriliuotas ir reanimuotas.
Nuo tos dienos cigaretės į rankas nebeimu ir galiu pasakyti, kad jaučiuosi gerai, laikausi gydytojų nurodymų, geriu man paskirtus vaistus ir užsiimu prasmingesne veikla nei rūkymas.
Kitos naujienos